klestėti

klestėti
klestė́ti, klẽsti (klẽsta, klẽsčia J), -ė́jo 1. intr. vešėti, gerai augti, tarpti; žydėti: Gėlės klestėjo ant langų LzP. Po triobos langais rūtų darželis, kur mėtos, lelijos, jurginai, gvazdikai balti, raudoni žiedai – tik klesti, tik kvepia Žem. Naujame daržely rūtelės klestėjo JD689. O ši trečia žolelė klesta po visą darželį (d.) Užv. Ar matai, kaip klesti tas mano sodytas medelis? Vv. Javai klesta Als. Apsėti dirvonai žaliuoja ir klesti, ir padeda saulė jiems augti ir bręsti V.Myk-Put. Tu klestėti gimei, tu gyventi turi, obelėle liauna, obelėle puri E.Miež. Tavo darželis žydžia, klẽsta Škn. Kad tabokų kerai yra būtinai pražydę, tai yra klestantys, tad galūnelę nulauža S.Dauk. Dvimetės [žolės] du metu tepatenka ir antru metu teklesta P. Tegul žydai, tegul klestai raudonos uogelės! D8. Žydi klesčia bijūnėlis rūtelių darželyj BsO418. Lelija beklesčianti (ir beklẽstanti) J. Kad žydės, kad klestės balti akmenėliai, tai tada, motinėle, aš pas tave sugrįšiu (d.) Jrb. | prk.: Dabar mūsų mergaičių pats puikumas: kaip rožės klestė́te klẽsti Vkš. Pas savo motynėlę, močiutę širdužėlę rūtele dygau, rože žydėjau, lelijuže klestėjau JV494. Klest ir mano jaunos dienos kaip darže žolelės D3. Gera man buvo augti klestėti čia pas motutę B.Sruog. Jų irgi klesta gyvybė, sušildyta pavasario saulės J.Jabl. Kare kantrybė par amžius klestėjo S.Dauk. 2. intr. prk. būti puikioje padėtyje, labai gerai laikytis, smarkiai plėtotis: Kur Vilnius senasis, kur Baltijos jūra, ten klesti mūs miestai, derlingi laukai A.Vencl. Iš atsilikusio praeityje agrarinio krašto Lietuva tapo klestinčia industrine kolūkine respublika (sov.) sp. Nacionalinės kultūros ir nacionalinės kalbos vystosi ir klesti (sov.) rš. Prekyba lietuvių kalnėnų ir žemaičių visur klestėjo S.Dauk. 3. tr. skleisti, auginti: Tai tada mudu užaugsime, tai tada lapelius klestėsime LTR(Al). 4. intr. švytėti, švytruoti: Klesta, švita vestuvininkų papuošalai – akys bijo Šts. Aikštė klesta klesta žmonių pilna Šts. Einam klestam kaip gulbės [su baltais sijonais, baltomis kelnėmis] į šienus Varn. 5. intr. skubiai eiti mostaguojant rankomis: Lekam klestam į Šatriją Šts. \ klestėti; išklestėti; paklestėti; perklestėti; suklestėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • klestėti — vksm. Nuo sẽno Lietuvojè klestėjo žemdirbỹstė …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • klėstėti — klėstėti, klė̃sti(?), ėjo intr. būti išsiplėtusiam: Sėdėjo, klėstėjo kaip erškėtėliai JV539 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klestinti — 1 klẽstinti, ina, ino tr. 1. R, N, J, BŽ617 pleventi, šiurenti, judinti: Kad aukštyn žiūri, pamatai sudriskusį kraiką, ant kurio sklypus nuplėštus klẽstina vėjai K.Donel. Klestina vėjas lapus MŽ. 2. caus. klestėti 1; duoti klestėti, auginti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paklestėti — intr. kiek klestėti: Pasidžiaugtau saulės šviesa, pakvėpuotau džiaugsmu, pagyventau, paklestėtau kaip lakus paukštelis B.Sruog. klestėti; išklestėti; paklestėti; perklestėti; suklestėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perklestėti — intr. nustoti klestėti, baigtis: Žinok gerai, mergužele, tavo jaunystelė paržydės, parklestės kaip darže žolelė Lk. klestėti; išklestėti; paklestėti; perklestėti; suklestėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suklestėti — intr. imti klestėti, smarkiai išsiplėtoti, pakilti: Tarybų valdžios metais suklestėjo mūsų respublikoje švietimas, mokslas, literatūra ir menas (sov.) sp. Sustiprės, suklestės mūs šalis – pažangos ir taikos švyturys (sov.) rš. klestėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bujoti — ×bujoti, oja, ojo (l. bujać) intr. tarpiai augti, klestėti, vešėti: Kūkaliai gerai bujoja ir nesėti Lp. Bujoja bujoja [žirniai], o sėklos nėra Gg. Oho, čia žemė gera – viskas auga, bujoja Drsk. | prk.: Mano vargelis nieko nebojo, labiau bujojo,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dėvėti — dėvėti, dė̃vi ( ėja, dė̃via), ėjo 1. tr., intr. SD1194, B, R vilkėti, nešioti: Antri metai dėviù kepurę Dkš. Kokia kepure dė̃vi? Kp. Aš tą senąją sermėgą jau nedėviù K. Jis dė̃vi tik ryzais Mrc. Šilkus verpė, šilkus audė, šilkelius dėvėjo Šd.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • erdvė — erdvė̃ sf. (4) erdvė (1), er̃dvė (2) A.Baran 1. fil. viena iš pagrindinių materijos buvimo formų, apibūdinama jos tįsa bei apimtimi: Erdvė bei laikas – ne paprastos reiškinių formos, o objektyviai realios būties formos rš. Ji stovi aukšt erdvės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gobėti — 1 gobėti, gõbi, ėjo tr., intr. nešioti skarą užsigaubus, gaubėti, klestėti: Mergos (skepetą, ta) gõbi, moters ryši Š. Skepeta jau gobėta J.Jabl …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”